Hoppa beint ķ ašalvalmynd
Stjórnarrįšiš  |  Rķkisstjórn  |  Śrskuršir og įlit  |  Alžingi  |
 
Stjórnarrįš Ķslands    
  Forsķša  
 

  Reglugeršir

meš breytingum
eftir rįšuneytum
eftir įrtali
eftir köflum ķ safninu
brottfallnar
Leit
 

751/2003

REGLUGERŠ
um skrįningu ökutękja.

I. KAFLI
Skrįningarskylda.
1. gr.
Skrįningarskyld ökutęki.
Skylt er aš skrį bifreiš, bifhjól, torfęrutęki og drįttarvél įšur en ökutękin eru tekin ķ notkun. Sama į viš um eftirvagn bifreišar eša drįttarvélar sem geršur er fyrir meira en 750 kg heildaržyngd, svo og hjólhżsi og tjaldvagn. Eigi žarf žó aš skrį eftirvagn bifreišar į beltum eša drįttarvélar sem nęr eingöngu er notašur utan opinberra vega.

Eigandi ökutękis, innflytjandi, og eftir atvikum innlendur framleišandi, bera įbyrgš į žvķ aš ökutęki sé skrįš.


2. gr.
Notkun ökutękis įn skrįningar.
Óskrįš ökutęki mį nota til reynsluaksturs, vegna kynningarstarfsemi eša ķ sambandi viš skrįningu enda sé žaš merkt meš reynslumerki. Misnotkun reynslumerkja varšar afturköllun į rétti til aš nota žau.

Umferšarstofa setur verklagsreglur um notkun reynslumerkja.


3. gr.
Vįtrygging og opinber gjöld.
Liggja skulu fyrir gögn um vįtryggingu ökutękis og greišslu opinberra gjalda til žess aš:
1.skrį megi ökutęki,
2.skrį megi eigendaskipti aš ökutęki,
3.afhenda megi aš nżju skrįningarmerki ökutękis sem veriš hafa ķ vörslu Umferšarstofu, sbr. 16. gr.,
4.afhenda megi skošunarmiša, sbr. 14. gr. og
5.afhenda megi reynslumerki til notkunar, sbr. 2. og 27. gr.

Gögn, sem liggja skulu fyrir samkvęmt 1. mgr., eru stašfesting žess aš:

a.ķ gildi sé vįtrygging fyrir ökutękiš, sbr. reglugerš um lögmęltar ökutękjatryggingar, nr. 392/2003,
b.greitt hafi veriš bifreišagjald, sbr. lög um bifreišagjald nr. 39/1988,
c.greitt hafi veriš śrvinnslugjald, sbr. lög um śrvinnslugjald nr. 162/2002,
d.greiddur hafi veriš žungaskattur, sbr. lög um fjįröflun til vegageršar nr. 3/1987, og
e.greitt hafi veriš vörugjald, sbr. lög um vörugjald af ökutękjum, eldsneyti o.fl. nr. 29/1993.


II. KAFLI
Ökutękjaskrį og skrįningarskķrteini.
4. gr.
Ökutękjaskrį.
Umferšarstofa heldur ökutękjaskrį og annast ašra umsżslu varšandi skrįningu ökutękja, gerš žeirra og bśnaš.

Ķ ökutękjaskrį skal fęra upplżsingar um ökutękiš og žaš skal skrįš į nafn eiganda og eftir atvikum į nafn umrįšamanns žess. Umrįšamašur er sį sem į vegum eiganda ökutękis hefur varanleg umrįš žess, t.d. samkvęmt eignarleigu- eša afnotasamningi ķ tiltekinn tķma.

Ökutękiš fęr ķ ökutękjaskrį fastanśmer, vališ af handahófi, sem ķ eru tveir bókstafir og žrķr tölustafir.

Beišnir og tilkynningar til Umferšarstofu, sem varša skrįningu ökutękja og umsżslu vegna ökutękjaskrįr, skulu vera ķ žvķ formi sem Umferšarstofa įkvešur og į žeim eyšublöšum sem Umferšarstofa lętur ķ té, eftir atvikum meš undirskrift eša rafręnni stašfestingu, sbr. verklagsreglur Umferšarstofu.

Umferšarstofa setur verklagsreglur um skrįningu ķ ökutękjaskrį og śtgįfu skrįningarskķrteinis.


5. gr.
Skrįningarskķrteini.
Umferšarstofa gefur śt skrįningarskķrteini ökutękis sem skal vera ķ samręmi viš tilskipun 1999/37/EB.

Umferšarstofu eša žeim sem hefur umboš hennar er heimilt aš gefa śt skrįningarskķrteini til brįšabirgša og skal žar tilgreina:
a.aš skķrteiniš sé gefiš śt til brįšabirgša,
b.skilyrši śtgįfu skrįningarskķrteinis og
c.eftir žvķ sem viš veršur komiš, žęr upplżsingar sem koma fram ķ skrįningarskķrteini (fullnašarskķrteini).

Ķ skrįšu ökutęki skal jafnan varšveitt skrįningarskķrteini eša eftir atvikum brįšabirgšaskrįningarskķrteini.


III. KAFLI
Skrįning ökutękis.
6. gr.
Forskrįning.
Innflytjandi skrįningarskylds ökutękis skal afhenda Umferšarstofu eša žeim sem hefur umboš hennar gögn um ökutękiš žegar žaš er flutt til landsins. Sama gildir um framleišanda eša eiganda ökutękis sem framleitt er hér į landi. Ökutękiš skal forskrįš ef gögnin og ašrar upplżsingar, sem fyrir liggja, eru fullnęgjandi og lķkur į žvķ aš mati Umferšarstofu aš ökutękiš uppfylli settar reglur um gerš og bśnaš.

Innflytjandi ökutękis eša framleišandi ökutękis, sem framleitt er hér į landi, skal tilgreindur viš forskrįningu. Heimilt er aš tilgreina eiganda ökutękis sem er forskrįš.


7. gr.
Nżskrįning.
Eigandi og innflytjandi ökutękis eša eftir atvikum innlendur framleišandi skulu óska eftir nżskrįningu ökutękis.

Ökutęki skal hafa fengiš višurkenningu, sbr. reglugerš um gerš og bśnaš ökutękja nr. 308/2003, įšur en žaš er skrįš.

Ökutęki skal hafa stašist skošun fulltrśa eša samanburšarskošun faggiltrar skošunarstofu įšur en žaš er skrįš samkvęmt heildargeršarvišurkenningu eša geršarvišurkenningu. Meš skošun skal athugaš og stašfest hvort um rétt ökutęki sé aš ręša og hvort upplżsingar um ökutękiš viš forskrįningu séu réttar. Fulltrśi er sį sem Umferšarstofa hefur višurkennt til žess aš bera įbyrgš į heildargeršarvišurkenningu, geršarvišurkenningu og skrįningu ökutękja fyrir hönd innflytjanda eša framleišanda ökutękis. Umferšarstofa kvešur nįnar į um skošun fulltrśa og samanburšarskošun ķ verklagsreglum.

Fulltrśi eša faggilt skošunarstofa skal ganga śr skugga um įšur en ökutęki er tekiš ķ notkun aš verksmišjunśmer og skrįningarmerki ökutękisins séu ķ samręmi viš žaš sem skrįš er ķ skrįningarskķrteini žess og réttur skošunarmiši hafi veriš lķmdur į skrįningarmerki skošunarskyldra ökutękja.


8. gr.
Skrįning ökutękis til flutnings į hęttulegum farmi.
Skrįning ökutękis til flutnings į hęttulegum farmi skal ekki fara fram nema fyrir liggi višurkenning žess aš žaš uppfylli kröfur sem geršar eru til slķks ökutękis, sbr. reglugerš um flutning į hęttulegum farmi, nr. 984/2000, og reglugerš um gerš og bśnaš ökutękja. Skrį skal fyrir hvaša hęttulegan farm ökutękiš er višurkennt.


9. gr.
Afskrįning.
Óski eigandi skrįšs ökutękis žess aš fį žaš afskrįš, skal žaš žvķ ašeins gert aš:
a.ólķklegt megi telja aš ökutękiš verši tekiš ķ notkun į nż og fyrir liggi vottorš um aš ökutękiš hafi veriš móttekiš til śrvinnslu,
b.ökutękiš sé tżnt,
c.ökutękiš verši eša hafi veriš flutt til annars lands eša
d.ökutękiš sé oršiš 25 įra og yfirlżsing liggi fyrir um aš žaš verši varšveitt sem safngripur.

Umferšarstofu er heimilt aš afskrį ökutęki įn samžykkis eiganda ef stašfest er af žar til bęrum ašila aš:

a.ökutękiš uppfylli ekki settar reglur um öryggisbśnaš og vart sé tališ mögulegt aš koma žvķ ķ lögmęlt įstand og aš fyrir liggi vottorš um aš ökutękiš hafi veriš móttekiš til śrvinnslu,
b.ökutękiš sé tżnt eša
c.ökutękiš verši eša hafi veriš flutt til annars lands.

Tilkynna skal eiganda ökutękis um fyrirhugaša afskrįningu, samkvęmt a liš 2. mgr., og hefur hann mįnuš til aš koma aš mótbįrum.



Upplżsingar um afskrįš ökutęki eru varšveittar hjį Umferšarstofu.


10. gr.
Endurskrįning.
Heimilt er aš beišni eiganda aš endurskrį ökutęki sem hefur veriš afskrįš nema žaš hafi veriš afskrįš til śrvinnslu.

Ökutęki skal hafa stašist skrįningarskošun, sbr. reglugerš um gerš og bśnaš ökutękja, įšur en žaš er skrįš.

Komi ķ ljós aš um er aš ręša endurbyggt ökutęki sem aš mati Umferšarstofu jafngildir nżju ökutęki, ber aš skrį žaš sem nżtt ökutęki enda hafi žaš stašist skrįningarskošun, sbr. 2. mgr.


IV. KAFLI
Breytingar į skrįningu o.fl.
11. gr.
Breyting į ökutęki.
Ökutęki skal fęrt til skošunar hjį faggiltri skošunarstofu innan 7 daga ef:
a.bśnašur žess er ekki lengur ķ samręmi viš skrįšan ökutękisflokk, sbr. 1. gr. reglugeršar um gerš og bśnaš ökutękja,
b.ökutękinu eša notkun žess hefur veriš breytt frį žvķ sem tilgreint er ķ skrįningarskķrteini eša
c.į eša viš ökutękiš hefur veriš festur bśnašur sem gerir naušsynlegt aš breyta skrįningu.

Skošunarstofa skal samdęgurs senda Umferšarstofu tilkynningu um breytingu.



Heimilt er aš skrį breytingu į notkunarflokki ökutękis įn skošunar į faggiltri skošunarstofu ef engin breyting hefur veriš gerš į ökutękinu eša bśnaši žess.

Fulltrśi getur óskaš eftir skrįningu į tengibśnaši sem er geršarvišurkenndur, sbr. reglugerš um gerš og bśnaš ökutękja. Fulltrśi skal skoša tengibśnašinn og festingu hans viš ökutękiš įšur en bśnašurinn er skrįšur og meš žeim hętti sem kvešiš er į um ķ verklagsreglum Umferšarstofu.

Umferšarstofa gefur śt nżtt skrįningarskķrteini fyrir ökutęki aš lokinni skrįningu į breytingu.


12. gr.
Eigendaskipti.
Viš eigendaskipti aš ökutęki skulu fyrri og nżi eigandinn innan 7 daga senda Umferšarstofu eša žeim sem hefur umboš hennar tilkynningu um eigendaskiptin. Einnig skal tilkynnt um nżjan umrįšamann ökutękisins.

Umferšarstofa gefur śt nżtt skrįningarskķrteini fyrir ökutękiš aš lokinni skrįningu eigendaskipta.


13. gr.
Tķmabundin stöšvun į notkun ökutękis.
Lögreglan skal taka skrįningarmerki af ökutęki:
a.ef ökutęki er til hęttu fyrir umferšaröryggi,
b.ef ökutęki er skrįš śr umferš ķ ökutękjaskrį,
c.ef bifreiš er metin sem tjónabifreiš, sbr. reglugerš um gerš og bśnaš ökutękja,
d.žegar lögreglustjóri, sbr. reglugerš um lögmęltar ökutękjatryggingar, hlutast til um aš skrįningarmerki séu tafarlaust tekin af ökutękinu vegna žess aš fullnęgjandi vįtrygging er ekki fyrir hendi,
e.hafi bifreišagjald ekki veriš greitt, sbr. lög um bifreišagjald eša
f.hafi gjöld af henni ekki veriš greidd į réttum gjalddaga, sbr. lög um fjįröflun til vegageršar.

Lögreglan getur tekiš skrįningarmerki af ökutęki ef:

a.vanrękt hefur veriš aš tilkynna eigendaskipti aš ökutęki eša
b.ökutękiš er ekki fęrt til skošunar žegar krafist er.

Lögreglan skal samdęgurs tilkynna Umferšarstofu um bann viš notkun ökutękis.




14. gr.
Ökutęki skrįš tķmabundiš śr notkun aš ósk eiganda (umrįšamanns).
Óski eigandi (umrįšamašur) ökutękis žess aš mega taka ökutękiš tķmabundiš śr notkun, skal hann senda tilkynningu žess efnis til Umferšarstofu sem skrįir ökutękiš śr umferš ķ ökutękjaskrį og er žį óheimilt aš nota žaš. Skal annaš hvort taka skrįningarmerki af ökutękinu og afhenda žau, sbr. 16. gr., eša setja yfir skošunarmiša merkisins miša frį Umferšarstofu meš įletrun um aš notkun ökutękisins sé bönnuš.

Óski eigandi (umrįšamašur) žess aš mega taka ökutęki aftur ķ notkun skal senda tilkynningu žess efnis til Umferšarstofu sem skrįir ökutękiš ķ notkun į nż aš fullnęgšum skilyršum 3. gr. Óheimilt er aš nota ökutękiš fyrr en skrįningarmerki hafa veriš sett aftur į žaš eša skošunarmiši frį Umferšarstofu, sem er ķ samręmi viš gilda skošun ökutękisins, hefur veriš settur yfir miša um aš notkun žess sé bönnuš.


15. gr.
Tilkynning um tjónabifreiš.
Tollstjóri, lögregla og vįtryggingafélög skulu tilkynna Umferšarstofu um bifreiš sem upplżsingar liggja fyrir um aš skemmst hafi žaš mikiš aš hśn sé talin vera tjónabifreiš, sbr. skilgreiningu ķ reglugerš um gerš og bśnaš ökutękja. Sömu ašilar skulu, ef ašstęšur leyfa, sjį til žess aš skrįningarmerki verši tekin af bifreišinni.


16. gr.
Geymsla og förgun skrįningarmerkja.
Skrįningarmerki, sem tekin eru af ökutęki samkvęmt 9., 13., 14., 15., 35. og 36. gr., skulu svo fljótt sem verša mį afhent Umferšarstofu eša žeim sem hefur umboš hennar.

Óski skrįšur eigandi (umrįšamašur) ökutękis žess aš merkja ökutękiš meš skrįningarmerkjum af annarri gerš en žaš hefur veriš merkt meš, sbr. 18.-24. gr. (almenn skrįningarmerki), 26. gr. (einkamerki) og 28.-31. gr. (skrįningarmerki samkvęmt eldri reglugeršum), skal hann skila fyrri merkjunum til Umferšarstofu eša žess sem hefur umboš hennar um leiš og hann fęr hin nżju afhent.

Farga mį skrįningarmerkjum, sbr. 1. og 2. mgr., svo og öšrum skrįningarmerkjum sem eru ķ vörslu Umferšarstofu eša žess sem hefur umboš hennar žegar merkin hafa veriš geymd ķ įr. Žó skal farga merkjunum strax viš móttöku žeirra žegar ökutęki er afskrįš eša skrįningarflokki žess breytt.

Heimilt er aš afhenda skrįningarmerki sem safngrip, sbr. nįnar verklagsreglur Umferšarstofu, en óheimilt aš setja merkiš į ökutęki.


V. KAFLI
Almenn skrįningarmerki - fastanśmer ökutękis.
17. gr.
Skrįningarmerki ökutękja.
Skrįš ökutęki skal merkt meš skrįningarmerki sem Umferšarstofa lętur ķ té. Stafir į merkinu skulu vera žeir sömu og eru ķ fastanśmeri ökutękisins, sbr. žó 25.-27. gr. og 29.-31. gr.

Ökutęki, sem bera sömu stafi į skrįningarmerki og eru ķ fastanśmeri, skulu merkt meš sama skrįningarmerki mešan žau eru ķ sama skrįningarflokki ķ ökutękjaskrį. Breytist forsendur skrįningar žannig aš ökutęki sé flutt milli skrįningarflokka, skal skipta um skrįningarmerki į žvķ.


18. gr.
Gerš skrįningarmerkja.
Skrįningarmerki skal vera śr a.m.k. 1,0 mm žykku įli.

Litur:


Grunnur skrįningarmerkis skal vera hvķtur meš endurskini og stöfunum ĶS ķ vatnsmerki. Rönd į brśnum, stafir og bandstrik skulu vera blį. Frįvik frį žessari litasamsetningu eru skv. 2. mgr. 19. gr., 1. mgr. 20. gr. og 1. mgr. 22. gr.

Stęrš:


A: 520 x 110 mm, hęš stafa 70 mm og breidd stafleggja 11 mm.
B: 280 x 200 mm, hęš stafa 70 mm og breidd stafleggja 11 mm.
C: 240 x 130 mm, hęš stafa 49 mm og breidd stafleggja 7 mm.
D: 305 x 155 mm, hęš stafa 61 mm og breidd stafleggja 9 mm.

Įletrun:


Skrįningarmerki af gerš A skulu hafa įletrun ķ einni röš. Skrįningarmerki af gerš B, C og D skulu hafa įletrun ķ tveim röšum, bókstafi auk bandstriks ķ žeirri efri og tölustafi ķ žeirri nešri.

Upplyftir fletir:


Stafir, bandstrik žar sem žaš į viš, rönd į brśnum, svo og flötur fyrir skošunarmiša žeirra ökutękja sem fęra skal til almennrar skošunar, skulu vera upplyft.

Flötur fyrir skošunarmiša - skošunarmiši:


Flötur fyrir skošunarmiša skal vera aftan viš bókstafi nema į skrįningarmerkjum af gerš B žar sem flöturinn skal vera framan viš tölustafi. Umferšarstofa setur nįnari verklagsreglur um skošunarmiša og gerš hans.

Žjóšarmerki:


Framan viš bókstafi į skrįningarmerkjum af gerš A, B og D skal įprentaš žjóšarmerki į hvķtum grunni sem skal vera 95 mm į hęš og 50 mm į breidd. Ķslenski fįninn, 30 x 42 mm, skal vera į efri hluta merkisins en stafirnir IS, svartir aš lit, į nešri hlutanum. Hęš stafanna skal vera 27 mm. Sjį 28. gr. um žjóšarmerki į eldri gerš merkja. Žjóšarmerki skal ekki vera į skrįningarmerkjum bifreiša sem tilgreindar eru ķ 2. mgr. 19. gr. Ķ staš žess skal vera tķgullaga flötur.


19. gr.
Skrįningarmerki į bifreiš.
Bifreiš skal merkt aš framan og aftan meš skrįningarmerkjum af gerš A. Nota mį skrįningarmerki af gerš B, henti ekki merki af gerš A og merki af gerš D ef merkjum af gerš A og B veršur ekki meš góšu móti komiš fyrir.

Frįvik frį 1. mgr. varšandi lit į skrįningarmerki:
a.Į skrįningarmerkjum bifreišar, sem lżtur reglum um innskatt vegna viršisaukaskatts, sbr. reglugerš um innskatt nr. 192/1992, skulu brśnir, stafir, bandstrik og tķgullaga flöturinn vera rauš.
b.Į skrįningarmerkjum sérbyggšrar keppnisbifreišar til rallaksturs, sem hefur veriš undanžegin įlagningu vörugjalds, sbr. reglugerš um vörugjald af ökutękjum, nįmubifreišar og beltabifreišar, skulu brśnir, stafir, bandstrik og tķgullaga flöturinn vera gręn.


20. gr.
Skrįningarmerki į bifhjóli.
Bifhjól skal merkt aš aftan meš skrįningarmerki af gerš C. Į léttu bifhjóli skal grunnur merkisins žó vera blįr en rönd į brśnum, stafir og bandstrik hvķt.


21. gr.
Skrįningarmerki į drįttarvél.
Drįttarvél skal merkt aš aftan meš skrįningarmerki af gerš C en aš framan ef merkinu veršur ekki meš góšu móti komiš fyrir aš aftan. Nota mį merki af gerš A (įn žjóšarmerkis) ef drįttarvél er hönnuš žannig aš merki af gerš C verši ekki meš góšu móti komiš fyrir.


22. gr.
Skrįningarmerki į torfęrutęki.
Torfęrutęki skal merkt aš aftan meš skrįningarmerki af gerš C meš žvķ frįviki aš grunnur skrįningarmerkisins skal vera raušur og rönd į brśnum, stafir og bandstrik hvķt. Merkiš mį vera aš framan eša į hliš ef žvķ veršur ekki meš góšu móti komiš fyrir aš aftan.


23. gr.
Skrįningarmerki į eftirvagni eša skrįšu tengitęki.
Skrįšur eftirvagn og skrįš tengitęki skal merkt aš aftan meš skrįningarmerki af gerš A. Verši žvķ ekki meš góšu móti komiš fyrir, skal nota skrįningarmerki af gerš B eša D.


24. gr.
Skrįningarmerki fyrir óskrįš ökutęki sem bifreiš dregur.
Dragi bifreiš, sem į er skrįšur tengibśnašur, ökutęki, sem ekki er skrįningarskylt og skyggir į skrįningarmerki bifreišarinnar, skal merkja žaš aš aftan meš skrįningarmerki af gerš A, B eša D meš žvķ frįviki aš merkiš skal vera įn litašra, upplyftra brśna og įn upplyfts flatar fyrir skošunarmiša. Skrįningarmerkiš skal vera meš sömu įletrun og sama lit og skrįningarmerki bifreišarinnar.


VI. KAFLI
Almenn skrįningarmerki - önnur įletrun en fastanśmer.
25. gr.
Ökutęki erlendra sendirįša.
Ökutęki erlendra sendirįša og einnig erlendra sendirįšsmanna, maka žeirra og barna, sem ekki eru ķslenskir rķkisborgarar og eiga ekki lögheimili hér į landi, skulu vera merkt meš skrįningarmerki samkvęmt 18. gr. meš eftirgreindum frįvikum:
a.Ekki skal vera žjóšarmerki.
b.Grunnur skal vera gręnn en stafir og rönd į brśnum hvķt.
c.Į merkinu skulu vera bókstafirnir CD og aftan viš žį bókstafur og tveir tölustafir, sbr. nįnar verklagsreglur Umferšarstofu.


26. gr.
Einkamerki.
Aš ósk eiganda (umrįšamanns) bifreišar eša bifhjóls er heimilt aš veita honum rétt gegn sérstöku gjaldi, sbr. 64. gr. a umferšarlaga, til aš velja bókstafi og tölustafi į skrįningarmerki (einkamerki) ökutękisins sem komi ķ staš skrįningarmerkis samkvęmt 18.-20. gr. Einkamerki skal žó ekki vera į bifreišum sem tilgreindar eru ķ 2. mgr. 19. gr.

Gerš einkamerkis skal vera samkvęmt 18. gr. meš eftirgreindum frįvikum:
a.Įletrun einkamerkis skal vera 2–6 ķslenskir bókstafir eša tölustafir aš vali eiganda (umrįšamanns) ökutękisins. Į einkamerki mį žó hvorki vera įletrun sem ķ eru tveir bókstafir og žrķr tölustafir né sama įletrun og er į skrįningarmerki af eldri gerš ķ notkun.
b.Žjóšarmerki skal ekki vera į einkamerki.
c.Įletrun einkamerkis mį hvorki brjóta ķ bįga viš ķslenskt mįlfar né vera lķkleg til aš valda hneykslun.

Umferšarstofa kvešur nįnar į um įletrun einkamerkis ķ verklagsreglum.



Eftirfarandi reglur gilda um réttinn til žess aš nota einkamerki:
a.Sį sem hefur rétt til aš nota einkamerki, skal vera skrįšur eigandi eša umrįšamašur viškomandi bifreišar eša bifhjóls.
b.Viš śthlutun einkamerkis skal fariš eftir röš, žannig aš sį sem fyrst sękir um tiltekna įletrun hlżtur réttinn.
c.Réttur til aš nota einkamerki meš tiltekinni įletrun į ökutęki gildir ķ įtta įr.
Réttinn mį endurnżja enda sé sótt um žaš įšur en gildistķminn rennur śt en žó ekki fyrr en žrem mįnušum įšur.
d.Heimilt er aš beišni eiganda (umrįšamanns) aš skrį (flytja) einkamerki yfir į annaš ökutęki ķ hans eigu.
e.Sé rétti til einkamerkis afsalaš įšur en 8 įra gildistķminn rennur śt, skal skila einkamerkjunum, sbr. 16. gr. Mį žį śthluta einkamerkinu į nż gegn sérstöku gjaldi, sbr. 1. mgr.


27. gr.
Reynslumerki.
Reynslumerki ökutękja skal vera samkvęmt 18. gr. meš eftirgreindum frįvikum:
a.įn žjóšarmerkis,
b.meš raušan grunn,
c.meš svarta rönd į brśnum og svarta stafi og
d.meš bókstafina RN, og aftan viš žį tölustafi.

Ökutęki sem er merkt meš reynslumerki skal fylgja skrifleg heimild Umferšarstofu eša žess sem hefur umboš hennar žar sem tilgreind eru skilyrši notkunar.



Į reynslumerki skal festa miša er sżnir leyfilegan notkunartķma merkisins og įkvešur Umferšarstofa gerš mišans.


VII. KAFLI
Skrįningarmerki samkvęmt eldri reglugeršum - notkun žeirra.
28. gr.
Ökutęki skrįš fyrir 1. janśar 2004.
Ökutęki, skrįš frį 1. janśar 1989 til og meš 31. desember 2003, mega vera merkt meš skrįningarmerkjum af eldri gerš, samkvęmt 13. gr. reglugeršar nr. 78/1997, ķ staš skrįningarmerkja samkvęmt 18. gr. reglugeršar žessarar, enda séu merkin heil og vel lęsileg.

Heimild 1. mgr. er žó bundin eftirfarandi skilyrši: Į upplyftan flöt framan viš bókstafi į almennu skrįningarmerki af gerš A, B og D, sem ętlašur er fyrir skjaldarmerki, skal setja lķmmiša sem žjóšarmerki er prentaš į. Lķmmišinn skal vera 66 mm į hęš og 37 mm į breidd. Ķslenski fįninn, 24 x 33 mm, skal vera į efri hluta žjóšarmerkisins en stafirnir IS į nešri hlutanum. Hęš stafanna skal vera 21 mm.


29. gr.
Ökutęki skrįš fyrir 1. janśar 1989.
Ökutęki, skrįš fyrir 1. janśar 1989, mega vera merkt meš skrįningarmerki af eldri gerš sem heimilt var aš nota į žeim tķma enda séu merkin heil og vel lęsileg. Žaš er skilyrši aš į skošunarskyldum ökutękjum sé framrśša žar sem festa mį skošunarmiša.

Torfęrutęki mį bera skrįningarmerki sem žaš var merkt meš viš gildistöku reglugeršar nr. 78/1997 og til 31. desember 2007.


30. gr.
Fornbifreišir.
Fornbifreiš, sbr. skilgreiningu um gerš og bśnaš ökutękja, mį merkja meš skrįningarmerkjum af eldri gerš, sem voru notuš til og meš 1988, ķ staš skrįningarmerkja samkvęmt 18. gr. Umferšarstofa kvešur ķ verklagsreglum į um gerš og įletrun eldri merkjanna meš hlišsjón af aldri bifreišarinnar og gildandi reglum į sķnum tķma.


31. gr.
Bifhjól og drįttarvélar sem eru a.m.k. 25 įra.
Bifhjól og drįttarvélar sem eru a.m.k. 25 įra mį merkja meš skrįningarmerki, sem notaš var į tķmabilinu 1950-1980, ķ staš skrįningarmerkja samkvęmt 18. gr. Umferšarstofa kvešur ķ verklagsreglum į um gerš og įletrun eldri merkjanna meš hlišsjón af aldri ökutękjanna og gildandi reglum į sķnum tķma.


VIII. KAFLI
Sérstök skrįningarmerki.
32. gr.
Ökutęki embęttis forseta Ķslands.
Ökutęki embęttis forseta Ķslands mega vera auškennd meš merki forseta Ķslands į hvķtum fleti auk nśmers ķ staš skrįningarmerkis samkvęmt 18. gr.


33. gr.
Skammtķmaskrįningarmerki.
Heimilt er aš merkja tķmabundiš meš sérstöku skammtķmaskrįningarmerki skrįš ökutęki sem er įn skrįningarmerkja og ökutęki sem hefur veriš afskrįš og fęra skal til endurskrįningar.

Umferšarstofa kvešur ķ verklagsreglum į um skilyrši žess aš nota megi skammtķmaskrįningarmerki og um gerš merkisins.


34. gr.
Önnur merki.
Heimilt aš auškenna ökutęki aš aftan meš ķslensku žjóšernismerki ef žaš er ekki merkt meš skrįningarmerki sem į er žjóšarmerki, sbr. 18. eša 28. gr.

Žjóšernismerkiš skal vera sporöskjulaga, 175 mm į breidd og 115 mm į hęš, meš bókstöfunum IS. Grunnur merkisins skal vera hvķtur og stafir svartir, 80 mm į hęš.

Ökutęki, sem skrįš er hér į landi og ekiš erlendis, skal merkt annaš hvort meš žjóšarmerki samkvęmt 18. gr., žjóšarmerki samkvęmt 28. gr. eša aš aftan meš žjóšernismerki samkvęmt 1. mgr.


IX. KAFLI
Notkun skrįningarmerkja.
35. gr.
Skrįningarmerki skal komiš fyrir į žar til geršum fleti žar sem žaš sést vel og er tryggilega fest. Merkiš skal vera ķ lóšréttri eša sem nęst lóšréttri stöšu og hornrétt į lengdarįs ökutękisins. Óheimilt er aš hylja skrįningarmerkiš eša hluta žess meš nokkrum hętti eša koma fyrir bśnaši sem skyggir į žaš. Heimilt er žó aš hafa skrįningarmerkiš ķ žar til geršum ramma. Hylji ramminn rönd merkisins skal hann vera svartur eša hafa sama lit og stafir merkisins.

Skrśfur, sem notašar eru til aš festa skrįningarmerki, mį ekki setja žannig aš dragi śr žvķ aš lesa megi į merkiš. Haus skrśfunnar skal, ef unnt er, hulinn meš hettu eftir žvķ sem viš į, ķ sama lit og grunnur merkisins eša stafir.

Skrįningarmerki skal įvallt vera sżnilegt og vel lęsilegt. Skylt er aš endurnżja skrįningarmerki ef žaš veršur ógreinilegt eša ónothęft. Žegar nżtt skrįningarmerki er afhent ķ staš annars skal skila eldra merkinu, sbr. 16. gr.

Skrįningarmerki og önnur merki, sem ętluš eru į ökutęki, mį eigi nota meš öšrum hętti en fyrir er męlt.

Óheimilt er aš festa į ökutęki merki, įletranir eša önnur auškenni ef hętta er į aš villst verši į žeim og merkjum sem nota skal samkvęmt reglugerš žessari.

Óheimilt er aš festa į skrįningarmerki önnur merki eša įletranir en įkvešiš er ķ reglugerš žessari.


36. gr.
Glatist skrįningarmerki, skal žaš strax tilkynnt skriflega til Umferšarstofu eša ašila ķ umboši hennar og nżtt skrįningarmerki pantaš. Finnist skrįningarmerki, skal žvķ skilaš, sbr. 16. gr., svo fljótt sem viš veršur komiš.

Ekki skal afhenda fleiri en eitt skrįningarmerki ķ staš merkja sem glatast hafa af sama ökutęki į tveggja įra tķmabili heldur skal ökutękiš fį nż skrįningarmerki meš nżrri įletrun, sbr. 3. mgr. 4. gr. Įkvęši žetta į ekki viš um einkamerki.


X. KAFLI
Gildistaka.
37. gr.
Reglugerš žessi er sett meš heimild ķ 60., 64. gr. a og 67. gr. umferšarlaga, nr. 50 frį 30. mars 1987, meš sķšari breytingum.

Reglugerš žessi er sett til innleišingar į tilskipun 2000/53/EB, sem vķsaš er til ķ XX. višauka viš EES samninginn nr. 32 db, sbr. įkvöršun sameiginlegu nefndarinnar nr. 162/2001, eins og hśn er birt ķ EBE višauka nr. 13, 7. mars 2002.

Reglugerš žessi tekur žegar gildi, žó ekki 18. gr., 2. mgr. 28. gr., og 3. mgr. 34. gr., aš žvķ er varšar žjóšarmerki samkvęmt 18. og 28. gr., sem tekur gildi 1. febrśar 2004. Jafnframt fellur žegar śr gildi reglugerš nr. 78/1997 meš sķšari breytingum, žó ekki 13. gr. sem fellur śr gildi 1. febrśar 2004.


Dóms- og kirkjumįlarįšuneytinu, 6. október 2003.

Björn Bjarnason.
Björn Frišfinnsson.

    nr_751_2003.doc
Breytingar:
669/2008 - Reglugerš um breytingu į reglugerš nr. 751/2003 um skrįningu ökutękja.
408/2009 - Reglugerš um breytingu į reglugerš nr. 751/2003 um skrįningu ökutękja.
1231/2007 - Reglugerš um breytingu į reglugerš nr. 751/2003 um skrįningu ökutękja.
158/2006 - Reglugerš um breytingu į reglugerš nr. 751/2003 um skrįningu ökutękja.
756/2006 - Reglugerš um breytingu į reglugerš nr. 751/2003 um skrįningu ökutękja.
299/2004 - Reglugerš um breytingu į reglugerš um skrįningu ökutękja, nr. 751/2003, meš sķšari breytingum.
506/2005 - Reglugerš um breytingu į reglugerš nr. 751/2003 um skrįningu ökutękja.
656/2005 - Reglugerš um breytingu į reglugerš nr. 751/2003 um skrįningu ökutękja.
307/2006 - Reglugerš um breytingu į reglugerš nr. 751/2003 um skrįningu ökutękja.
691/2006 - Reglugerš um breytingu į reglugerš um skrįningu ökutękja nr. 751/2003.

 
Stjórnartķšindi - Sölvhólsgötu 7 - 150 Reykjavķk Sķmi 545 9000
Bréfasķmi 552 7340 - Netfang: reglugerdir@irr.is
Prentvęnt