Hoppa beint ķ ašalvalmynd
Stjórnarrįšiš  |  Rķkisstjórn  |  Śrskuršir og įlit  |  Alžingi  |
 
Stjórnarrįš Ķslands    
  Forsķša  
 

  Reglugeršir

meš breytingum
eftir rįšuneytum
eftir įrtali
eftir köflum ķ safninu
brottfallnar
Leit
 

603/2002

REGLUGERŠ
um veišar ķ atvinnuskyni fiskveišiįriš 2002/2003.

Veišileyfi ķ atvinnuskyni.
1. gr.
Veišar ķ atvinnuskyni ķ fiskveišilandhelgi Ķslands eru óheimilar nema aš fengnu leyfi Fiskistofu. Um veitingu veišileyfa ķ atvinnuskyni gildir 5. gr. laga nr. 38/1990, um stjórn fiskveiša, meš sķšari breytingum.


Heildarafli og veišitķmabil.
2. gr.
Fyrir fiskveišiįriš 1. september 2002 til 31. įgśst 2003 er leyfilegur heildarafli og śthlutaš aflamark śr botnfisktegundum sem hér segir:
Leyfi-
legur
heildar-
afli
Daga-
bįtar
Til jöfnunar
skv. 9. gr. a
ķ l. nr.
38/1990
Til rįšstöfunar
Byggšastofnunar
skv. įkv. til
brb. XXVI ķ
l. nr. 38/1990
Til rįstöf-
unar samkv.
1.-3. mgr.
9. gr. l.
nr. 38/1990
Śthlutaš
afla-
mark
2002/
2003
Tegund
Lestir
Lestir
Lestir
Lestir
Lestir
Lestir
1.Žorskur
179.000
1.798
3.000
1.164
3.176
169.862
2.Żsa
55.000
-
-
358
1.976
52.666
3.Ufsi
37.000
-
-
241
957
35.802
4.Steinbķtur
16.000
-
-
104
1.284
14.612
5.Karfi
60.000
-
-
-
-
-
6.Grįlśša
23.000
-
-
-
-
-
7.Sandkoli
4.000
-
-
-
-
-
8.Skrįpflśra
5.000
-
-
-
-
-
9.Skarkoli
5.000
-
-
-
-
-
10.Žykkvalśra
1.600
-
-
-
-
-
11.Langlśra
1.500
-
-
-
-
-
12.Keila
3.500
-
-
-
-
-
13.Langa
3.000
-
-
-
-
-
14.Skötuselur
1.500
-
-
-
-
-

    Afli samkvęmt ofangreindu mišast viš óslęgšan fisk meš haus.

    Aflamark einstakra skipa skal mišaš viš slęgšan fisk meš haus ķ öšrum tegundum en karfa.

    Aflamark ķ sandkola og skrįpflśru mišast viš afla į svęši sem er sunnan 64°30’N viš Austurland og sunnan viš lķnu sem dregin er réttvķsandi vestur śr Öndveršarnesi. Į öšrum svęšum eru veišar į žessum tegundum ekki bundnar aflamarki, sbr. 2. mgr. 13. gr.

    Žį er rįšherra heimilt aš śthluta višbótaraflamarki, sem nemur allt aš 60 lestum samtals af óslęgšum žorski til bįta, sem komu ķ staš annarra bįta į tķmabilinu frį 1. september 1997 til 17. mars 1999, enda sé aš öšru leyti fullnęgt skilyršum settum ķ 9. gr. a. ķ lögum nr. 38/1990.


    3. gr.
    Į tķmabilinu 1. september 2002 til 31. įgśst 2003 er leyfilegur heildarafli śr nešangreindum tegundum sem hér segir:
Tegund
Lestir
1.Sķld (ķslensk sumargotssķld)
105.000
2.Śthafsrękja
23.000
3.Humar
1.600
4.Hörpudiskur samtals
4.150
ž.a. Breišafjöršur
4.000
ž.a. Ķsafjaršadjśp
0
ž.a. Hvalfjöršur
150
ž.a. Hśnaflói
0
ž.a. Arnarfjöršur
0
5.Innfjaršarękja samtals
1.650
ž.a. Arnarfjöršur
500
ž.a. Ķsafjaršardjśp
1.000
ž.a. Hśnaflói
0
ž.a. Skagafjöršur
0
ž.a. Skjįlfandi
0
ž.a. Öxarfjöršur
100
ž.a. Eldey
0
ž.a. Noršurfiršir ķ Breišafirši
50


Leyfilegur heildarafli af innfjaršarękju og śthafsrękju, skv. 2. og 5. tl., er mišašur viš brįšabirgšatillögur Hafrannsóknastofnunarinnar um upphafsafla og verša žęr endurskošašar.

Veišitķmabil sķldar er frį og meš 1. september 2002 til og meš 1. jśnķ 2003.

Mišaš er viš aš veišitķmabil innfjaršarękju standi frį 1. október 2002 til 1. maķ 2003. Heimilt er meš tilkynningu til leyfishafa aš breyta veišitķma į įkvešnum veišisvęšum innfjaršarękju, aš fenginni umsögn Hafrannsóknastofnunar.

Veišitķmi og heildarafli annarra tegunda er įkvešinn ķ sérstakri reglugerš.


Śthafsrękjuveišisvęši.
4. gr.
Til śthafsrękju telst rękja, sem veidd er į svęšum, sem skilgreind eru ķ reglugerš nr. 304, 3. maķ 1999, um śthafsrękjuveišisvęši o.fl., og ennfremur rękja, sem veidd er samkvęmt sérstökum leyfum innan višmišunarlķnu į Breišafirši.

Śthafsrękja sem veidd er į Dohrnbanka vestan 26°V og noršan 65°30’N telst ekki til aflamarks ķ śthafsrękju, enda stašfesti skipstjóri nįkvęmlega ķ afladagbók hversu mikill afli sé fenginn į žvķ svęši og tilkynni um veišar og afla skv. 3. mgr. 13. gr. reglugeršar žessarar.

Til aš śthafsrękjuafli teljist ekki til aflamarks sbr. 2. mgr. skulu skip ennfremur bśin fjarskiptabśnaši, sem sendir upplżsingar meš sjįlfvirkum hętti til Landhelgisgęslunnar um stašsetningu skipsins į klukkustundar fresti. Skulu sendingar samkvęmt ofangreindu hefjast žegar viškomandi skip lętur śr höfn og ekki ljśka fyrr en skipiš kemur til hafnar aš nżju til löndunar afla. Vanręksla į sjįlfvirkum sendingum tilkynninga, rangar eša villandi upplżsingar ķ dagbók eša tilkynningum til Fiskistofu skulu leiša til žess, aš allur rękjuafli skipsins ķ veišiferšinni reiknist til aflamarks ķ śthafsrękju.


Skipting leyfilegs afla.
5. gr.
Veišiheimildum ķ žeim tegundum sem heildarafli er takmarkašur af, skv. 2. og 3. gr. skal skipt milli einstakra skipa, sem afhlutdeild eša krókaaflahlutdeild hafa ķ viškomandi tegund. Śthlutaš aflamark (krókaaflamark) hvers skips ķ hverri einstakri tegund ręšst annars vegar af aflahlutdeild (krókaaflahlutdeild) skipsins ķ viškomandi tegund en hins vegar af śthlutušu heildaraflamarki ķ tegundinni skv. 2. og 3. gr.

Aflahlutdeild hvers skips skal vera sś sama og skipunum var śthlutaš fyrir fiskveišiįriš 1. september 2001 til 31. įgśst 2002, aš teknu tilliti til flutnings į aflahlutdeild milli skipa og breytinga, sem leiša af a. liš įkvęšis til brįšabirgša ķ 7. gr. laga nr. 129, 20. desember 2001.

Įšur en leyfšum heildarafla er skipt į grundvelli aflahlutdeildar er eftirtališ dregiš frį:
1.Įętlašur afli dagabįta, skv. 7. gr.
2.Aflaheimildir, sem rįšstafaš er samkvęmt 9. gr. laga nr. 38/1990.
3.Aflaheimildir sem Byggšastofnun hefur til rįšstöfunar skv. įkvęši til brįšabirgša XXVI ķ lögum nr. 38/1990.
4.Aflaheimildir sem śthluta skal skv. 9. gr. a. ķ lögum nr. 38/1990.


Krókaaflamarksbįtar/dagabįtar.
6. gr.
Bįtum, sem leyfi til veiša hafa meš krókaaflamarki, skal śthlutaš krókaaflamarki ķ žorski, żsu, ufsa, steinbķt, löngu, keilu og karfa į grundvelli krókaaflahlutdeildar žeirra. Um krókaaflahlutdeild og krókaaflamark gilda sömu reglur um śtreikning, nżtingu og framsal og gilda um aflahlutdeild og aflamark nema öšruvķsi sé kvešiš į um ķ lögum eša reglugerš žessari.

Bįtum sem hafa leyfi til veiša meš krókaaflamarki, er einungis heimilt aš stunda veišar meš lķnu og handfęrum. Fiskistofa getur veitt undanžįgu frį banni žessu meš sérstökum leyfum til veiša į botndżrum meš plógum og gildrum svo og til hrognkelsaveiša ķ net. Afli sem fęst viš slķkar veišar reiknast til aflamarks bįtsins.

Heimilt er aš flytja til krókaaflamarksbįts aflamark ķ öšum tegundum botnfisks en tilgreindar eru ķ 1. mgr. žessarar greinar. Aflahlutdeild ķ öšrum tegundum en tilgreindar eru ķ 1. mgr. er ekki heimilt aš flytja til krókaaflamarksbįts. Veiši bįtur ašrar tegundir en hann hefur krókaaflamark ķ, skal skerša aflamark hans ķ öšrum tegundum samkvęmt 1. mgr. 10. gr. laga nr. 38/1990. Hverjum bįti skal žó heimilt, įn žess aš til skeršingar komi aš veiša allt aš 2% af heildarafla sķnum ķ kvótabundnum botnfisktegundum, öšrum en žeim tegundum sem tilgreindar eru ķ 1. mgr., žó žannig aš afli ķ einni tegund fari aldrei yfir 1% af heildarafla bįtsins.


7. gr.
Bįtar, sem eingöngu stunda veišar meš handfęrum meš dagatakmörkunum, samkvęmt įkvęšum 6. gr. laga nr. 38/1990, kallast dagabįtar. Višmišunaržorskafli dagabįta er 1,0047% af leyfilegum heildaržorskafla hvers įrs. Um veišar dagabįta gilda įkvęši reglugeršar um veišar dagabįta fiskveišiįriš 2002/2003.


Śtreikningur aflamarks.
8. gr.
Žegar umreikna skal óslęgšan fisk ķ slęgšan skal margfalda magn žorsks, żsu og ufsa meš 0,84, grįlśšu, skarkola, sandkola, skrįpflśru, langlśru og žykkvalśru meš 0,92, steinbķts, keilu og skötusels meš 0,9 og löngu meš 0,80.

Žegar umreikna skal slęgšan fisk ķ óslęgšan skal deila ķ magn žorsks, żsu og ufsa meš 0,84, grįlśšu, skarkola, sandkola, skrįpflśru, langlśru og žykkvalśru meš 0,92, steinbķts, keilu og skötusels meš 0,9 en löngu meš 0,80.

Žegar umreikna skal slitinn humar yfir ķ óslitinn skal margfalda vegiš magn humarhala meš 3,25. Žegar umreikna skal óslitinn humar yfir ķ slitinn humar skal deila ķ vegiš magn óslitins humars meš 3,25.

Sé botnfiskafli, sem fluttur er óunninn į erlendan markaš, ekki endanlega vigtašur hér į landi og skrįšur ķ aflaskrįningarkerfiš Lóšs fyrir śtflutning, samkvęmt reglugerš nr. 522/1998, um vigtun sjįvarafla, skal reikna aflann meš 10% įlagi til aflamarks.

Žorskur og ufsi styttri en 50 cm, żsa styttri en 45 cm og karfi styttri en 33 cm teljast aš hįlfu til aflamarks, enda fari afli undir įšurgreindum stęršarmörkum ekki yfir 10% af viškomandi tegund ķ veišiferš. Heimild samkvęmt žessari mįlsgrein er bundin žeim skilyršum aš afla undir tilgreindum stęršum sbr. 1. mįlsliš, sé haldiš ašgreindum frį öšrum afla um borš ķ veišiskipi og hann veginn sérstaklega af löggiltum vigtarmanni, sem annast endanlega vigtun aflans innanlands. Įkvęši žessarar mįlsgreinar gilda ekki um afla, sem frystur er um borš ķ veišiskipi, nema um heilfrystan fisk sé aš ręša. Allur fiskur, sem veiddur er į handfęri telst til aflamarks.

Um annan afla, sem reiknast utan aflamarks fiskiskipa, vķsast aš öšru leyti til lokamįlsgreinar 34. gr. reglugeršar um vigtun sjįvarafla og 3. gr. reglugeršar um nżtingu afla og aukaafurša.


9. gr
Žegar meta skal til hvaša fiskveišiįrs tiltekinn afli telst, skal miša viš hvenęr afla er landaš hér į landi. Žannig telst afli sem landaš er 1. september 2002 eša sķšar til fiskveišiįrsins 1. september 2002 til 31. įgśst 2003, enda žótt veišiferš hefjist fyrir upphaf žess fiskveišiįrs.

Sigli skip meš eigin afla į erlendan markaš, skal afli teljast til žess fiskveišiįrs, žį er skipiš sannanlega hęttir veišum fyrir siglingu.


Framsal og sameining veišiheimilda.
10. gr.
Žegar fiskiskipi hefur veriš śthlutaš aflamarki, er heimilt aš flytja aflamarkiš į milli fiskiskipa enda leiši flutningurinn ekki til žess aš veišiheimildir skipsins verši bersżnilega umfram veišigetu žess. Tilkynna skal Fiskistofu um flutning aflamarks į eyšublaši sem Fiskistofa gefur śt og öšlast flutningurinn ekki gildi fyrr en Fiskistofa hefur stašfest hann.

Ķ tilkynningunni skulu koma fram upplżsingar um nöfn og skipaskrįrnśmer žeirra skipa sem aflamark er flutt į milli og magn aflamarks, auk upplżsinga um verš aflamarks nema skipin séu ķ eigu sama ašila. Eigandi og śtgeršarašili žess skips sem aflamarkiš er flutt frį skulu undirrita og leggja fram tilkynningu um flutning og skal tilkynningin einnig vera undirrituš af eiganda eša śtgeršarašila žess skips sem aflamarkiš er flutt til.

Tilkynningu um flutning aflamarks skal fylgja stašfesting Veršlagsstofu skiptaveršs um aš fyrir liggi samningur śtgeršar og įhafnar, žess skips sem aflamarkiš er flutt til, um fiskverš til višmišunar hlutaskiptum. Skal sį samningur uppfylla kröfur sem Veršlagsstofa skiptaveršs gerir samkvęmt įkvęšum laga nr. 13/1998 um Veršlagsstofu skiptaveršs og śrskuršarnefnd sjómanna og śtvegsmanna meš sķšari breytingum. Telji Veršlagsstofa skiptaveršs aš gildissviš laga nr. 13/1998 nįi ekki yfir viškomandi skip, skal stašfesting Veršlagsstofu skiptaveršs lśta aš žvķ.

Sį sem tilkynnir um flutning aflamarks skal greiša Fiskistofu flutningsgjald aš fjįrhęš kr. 2.000 meš hverri tilkynningu. Gjalddagi reiknings er viš śtgįfu reiknings og eindagi er 15 dögum sķšar. Gjaldiš er óendurkręft. Hafi reikningur ekki veriš greiddur į eindaga er Fiskistofu heimilt aš stöšva fekari flutning aflamarks frį og til viškomandi fiskiskips.

Fiskistofa skal daglega birta ašgengilegar upplżsingar um flutning aflamarks, žar į mešal um magn eftir tegundum, auk upplżsinga um verš, žar sem viš į.

Krókaaflamark veršur ekki flutt til bįts meš ašra gerš veišileyfis og ašeins til bįts, sem er undir 15 brśttótonnum.

Veiši fiskiskip minna en 50% af samanlögšu aflamarki sķnu ķ žorskķgildum tališ tvö fiskveišiįr ķ röš fellur aflahlutdeild žess nišur og skal aflahlutdeild annarra skipa ķ viškomandi tegundum hękka sem žvķ nemur. Skal viš mat į žessu hlutfalli mišaš viš veršmęti einstakra tegunda ķ aflamarki skips samkvęmt 12. gr. Višmišunarhlutfall, sem įkvešiš er ķ žessari mįlsgrein, lękkar žó um 5% fyrir hverja fulla 30 daga sem skipi er haldiš til veiša utan fiskveišilandhelgi Ķslands į fiskveišiįrinu į žeim tegundum sem ekki hefur veriš samiš um veišistjórn į. Tefjist skip frį veišum ķ sex mįnuši eša lengur innan fiskveišiįrs, vegna tjóns eša meirihįttar bilana, hefur afli žess fiskveišiįrs ekki įhrif til nišurfellingar aflahlutdeildar, samkvęmt žessari grein.

Į hverju fiskveišiįri er einungis heimilt aš flytja af fiskiskipi aflamark, umfram aflamark sem flutt er til skips sem nemur 50% af samanlögšu aflamarki sem skipi er śthlutaš.

Heimilt er Fiskistofu aš vķkja frį žessari takmörkun į heimild til flutnings aflamarks vegna breytinga į skipakosti viškomandi śtgeršar eša žegar skip hverfur śr rekstri um lengri tķma vegna alvarlegra bilana eša sjótjóns.

Tilkynning um flutning aflamarks skal hafa borist Fiskistofu eigi sķšar en 15 dögum eftir aš veišitķmabili lżkur.


11. gr.
Flutning į aflahlutdeild milli fiskiskipa skal tilkynna Fiskistofu skriflega fyrirfram. Krókaaflahlutdeild veršur ekki flutt til bįts meš ašra gerš veišileyfis og ašeins til bįts, sem er undir 15 brśttótonnum. Eigandi žess skips, sem aflahlutdeildin er flutt frį, skal undirrita beišni um flutning. Viš flutning į aflahlutdeild skal leggja fram vešbókarvottorš žess skips sem flutt er frį auk skriflegs samžykkis eftirgreindra ašila: a. ašila er žinglżst veš įttu ķ skipinu 1. janśar 1991, b. ašila, sem eiga žinglżsta kvöš į skipinu frį 1. janśar 1991 til 31. desember 1997, žar sem kvešiš er į um aš framsal aflahlutdeildar sé óheimilt įn samžykkis kvašarhafa, c. ašila, sem eiga žinglżst veš ķ skipinu frį og meš 1. janśar 1998, enda hafi samžykki žeirra veriš žinglżst.

Flutningur aflahlutdeildar öšlast ekki gildi fyrr en stašfesting Fiskistofu liggur fyrir. Aldrei er heimilt aš flytja aflahlutdeild milli skipa, leiši slķkur flutningur til žess aš veišiheimildir žess skips sem flutt er til verši bersżnilega umfram veišigetu žess.

Umsóknir um flutning aflahlutdeildar milli fiskiskipa skulu hafa borist Fiskistofu eigi sķšar en 31. jślķ 2003. Berist umsókn eftir 31. jślķ 2003, hefur flutningur aflahlutdeildar ekki įhrif į śthlutun aflamarks fiskveišiįriš 2003/2004.

Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. mį samanlögš aflahlutdeild fiskiskipa ķ eigu einstakra ašila, einstaklinga eša lögašila eša ķ eigu tengdra ašila ekki nema hęrra hlutfalli af heildaraflahlutdeild eftirtalinna tegunda en sem hér segir: Žorskur 12%, karfi 35%, żsa, ufsi, grįlśša, sķld, lošna og śthafsrękja 20%. Um takmörkun į hįmarksaflahlutdeild vķsast aš öšru leyti til 11. gr. a og 11. gr. b ķ lögum nr. 38/1990.


Žorskķgildisstušlar.
12. gr.
Žorskķgildisstušlar fyrir fiskveišiįriš 1. september 2002 til 31. įgśst 2003 eru žessir:
    Tegund
Stušlar
    Tegund
Stušlar
    Tegund
Stušlar
    žorskur
1,00
    grįlśša
1,62
    humar (slitinn)
7,15
    żsa
1,20
    gulllax
0,43
    innfjašrarękja
0,52
    ufsi
0,48
    skarkoli
1,28
    śthafsrękja
0,71
    karfi
0,54
    langlśra
0,70
    skötuselur
1,98
    žykkvalśra
1,62
    steinbķtur
0,69
    skrįpflśra
0,48
    langa
0,88
    hörpudiskur
0,25
    keila
0,54
    lošna
0,05
    sandkoli
0,47
    sķld
0,16

Ofangreindir stušlar gilda viš mat į žvķ hvernig veišiheimildir eru nżttar og varšandi fęrslu milli tegunda eftir žvķ sem viš į, sbr. 10. og 12. gr. laga nr. 38/1990.


Żmis įkvęši.
13. gr.
Skipstjóra er skylt aš halda fiski um borš ķ veišiskipum ašgreindum eftir tegundum. Verši slķku ekki viškomiš vegna smęšar bįts skal afli ašgreindur eftir tegundum viš löndun. Ennfremur er skylt aš lįta vigta afla samkvęmt įkvęšum III. kafla laga nr. 57/1996 um umgengni um nytjastofna sjįvar og reglugeršar nr. 522/1998 um vigtun sjįvarafla.

Afla af skrįpflśru og sandkola sem fenginn er į žvķ veišisvęši sem tilgreint er ķ 4. mgr. 2. gr. skal haldiš ašskildum frį öšrum afla af žessum tegundum og hann veginn og skrįšur sérstaklega.

Skipstjórar fiskiskipa, sem halda til śthafsrękjuveiša į Dohrnbanka, sbr. 2. mgr. 4. gr., skulu tilkynna sérstaklega til Fiskistofu hvenęr žęr hefjast og hvenęr žeim lżkur.

Ef haldiš er til veiša utan fiskveišilandhelgi Ķslands skal, žegar haldiš er śr höfn, tilkynna Fiskistofu hvar fyrirhugaš sé aš stunda veišar. Žį skal tilkynna hvenęr veišar hefjast og hvenęr žeim lżkur, nema annaš sé įkvešiš ķ sérstökum reglugeršum um viškomandi veišar. Ķ tilkynningunni komi fram, eftir žvķ sem viš į, įętlašur afli um borš, sundurlišašur eftir tegundum.

Ķ einni og sömu veišiferš er óheimilt aš stunda veišar bęši innan og utan fiskveišilögsögu Ķslands. Žetta gildir žó ekki, haldi skip til veiša utan lögsögunnar į śthafskarfa, sķld, lošnu, kolmunna, tśnfiski og makrķl, enda sé Fiskistofu tilkynnt um slķkt ķ samręmi viš reglur žar aš lśtandi.

Heimilt er žó meš samžykki Fiskistofu aš vķkja frį banni samkvęmt 5. mgr., enda hafi afli og aflasamsetning um borš ķ fiskiskipi veriš stašfest meš fullnęgjandi hętti aš mati Fiskistofu, įšur en skip flytur sig milli veišisvęša utan og innan lögsögunnar.


14. gr.
Śtgeršum skipa meš fullvinnsluleyfi er skylt aš lokinni veišiferš aš skila sérstakri skżrslu um afla til Fiskistofu į eyšublöšum sem Fiskistofa leggur til.

Žį er skipstjórum fiskiskipa skylt aš halda sérstakar afladagbękur sem Fiskistofa leggur til sbr. reglugerš nr. 303/1999, um afladagbękur.

Kaupendum afla er skylt aš skila til Fiskistofu skżrslum um móttekinn afla ķ žvķ formi, sem Fiskistofa įkvešur sbr. reglugerš nr. 910/2001, um skżrsluskil vegna višskipta meš afla.


15. gr.
Heimilt er aš nżta bįta, sem leyfi hafa til veiša ķ atvinnuskyni, til veiša ķ tómstundum enda séu engin veišarfęri um borš, önnur en handfęri įn sjįlfvirknibśnašar eša veišistangir. Óheimilt er aš selja aflann eša fénżta į annan hįtt.

Skipstjórar bįta, sem leyfi hafa til veiša ķ atvinnuskyni og fara til veiša skv. 1. mgr., skulu tilkynna Fiskistofu um žaš įšur en veišiferš hefst.


16. gr.
Brot į reglugerš žessari varša višurlögum samkvęmt įkvęšum VI. kafla laga nr. 38, 15. maķ 1990, sbr. V. kafla laga nr. 57, 3. jśnķ 1996, um umgengni um nytjastofna sjįvar. Meš mįl śt af brotum skal fariš aš hętti opinberra mįla.

Um sviptingu veišileyfa vegna brota į įkvęšum reglugeršar žessarar fer samkvęmt VI. kafla laga nr. 38, 15. maķ 1990, sbr. IV. kafla laga nr. 57, 3. jśnķ 1996, um umgengni um nytjastofna sjįvar.

Um gjald vegna ólögmęts sjįvarafla skal beita įkvęšum laga nr. 37, 27. maķ 1992.


17. gr.
Reglugerš žessi, sem sett er samkvęmt įkvęšum laga nr. 38, 15. maķ 1990, um stjórn fiskveiša meš sķšari breytingum, laga nr. 57, 3. jśnķ 1996 um umgengni um nytjastofna sjįvar, meš sķšari breytingum og laga nr. 151, 27. desember 1996, um fiskveišar utan lögsögu Ķslands, öšlast žegar gildi og kemur til framkvęmda 1. september 2002 og birtist til eftirbreytni öllum žeim sem hlut eiga aš mįli. Jafnframt er felld śr gildi reglugerš nr. 413, 5. jśnķ 2002, um leyfilegan heildarafla į fiskveišiįrinu 2002/2003.


Sjįvarśtvegsrįšuneytinu, 9. įgśst 2002.

Įrni M. Mathiesen.
Jón B. Jónasson.

nr_603_2002.doc

Breytingar:
030/2003 - Reglugerš um breytingu į reglugerš nr. 603, 9. įgśst 2002, um veišar ķ atvinnuskyni.
917/2002 - Reglugerš um breytingu į reglugerš nr. 603, 9. įgśst 2002, um veišar ķ atvinnuskyni 2002/2003.
171/2003 - Reglugerš um breytingu į reglugerš nr. 603, 9. įgśst 2002, um veišar ķ atvinnuskyni fiskveišiįriš 2002/2003.
141/2003 - Reglugerš um breytingu į reglugerš nr. 603, 9. įgśst 2002, um veišar ķ atvinnuskyni fiskveišiįriš 2002/2003.
057/2003 - Reglugerš um breytingu į reglugerš nr. 603, 9. įgśst 2002, um veišar ķ atvinnuskyni fiskveišiįriš 2002/2003.

 
Stjórnartķšindi - Sölvhólsgötu 7 - 150 Reykjavķk Sķmi 545 9000
Bréfasķmi 552 7340 - Netfang: reglugerdir@irr.is
Prentvęnt